.

Bir­že­lio 19 d. Vil­niaus r. Pake­nės Čes­lo­vo Milo­šo pag­rin­di­nės mokyk­los moky­to­jai ir dar­buo­to­jai išsi­ruo­šė į įsi­min­ti­ną kelio­nę po Kau­ną ir jo apy­lin­kes – tiks­las buvo ne tik pra­p­lės­ti aki­ra­tį, bet ir aptar­ti besi­bai­gian­čius moks­lo metus bei pasi­sem­ti įkvė­pi­mo nau­jiems moks­lo metams. Marš­ru­te – dva­si­nė ramy­bė ir isto­ri­niai bei sak­ra­li­niai objek­tai.
Pir­ma­sis išvy­kos taš­kas – įspū­din­ga­sis Pažai­s­lio vie­nuo­ly­nas, vie­nas iš gra­žiau­sių baro­ko archi­tek­tū­ros pavyz­džių Lie­tu­vo­je. Šis kamal­du­lių vie­nuo­ly­nas, pasta­ty­tas XVII a., pali­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį savo har­mo­nin­ga archi­tek­tū­ra, tylos atmos­fe­ra ir sub­ti­liu ryšiu su gam­ta.
Eks­kur­si­jos metu moky­to­ja Romu­al­da trum­pai papa­sa­ko­jo ne tik apie pasta­tų isto­ri­ją, bet ir apie vie­nuo­lių gyve­ni­mo būdą, jų kas­die­nę ruti­ną bei dva­si­nius ieš­ko­ji­mus. Dau­giau infor­ma­ci­jos išvy­kos daly­viai pasi­sė­mė Pažai­s­lio kamal­du­lių vie­nuo­ly­no ansamb­lio pie­tų ofi­ci­no­je, kurio­je įreng­ta edu­ka­ci­nė kla­sė ir eks­po­zi­ci­jos erd­vės.
Kau­no marios, vil­ni­jan­čios šalia vie­nuo­ly­no, pakvie­tė visus susto­ti, atsi­kvėp­ti ir pažvelg­ti giliau – į save ir į lai­ką. Pasi­vaikš­čio­ji­mas marių pakran­te, leng­vas vėjas ir sau­lė­je žai­ža­ruo­jan­tis van­duo sutei­kė išvy­kai dar dau­giau pil­na­t­vės ir susi­kau­pi­mo, bet ir alkio pojū­tį. Todėl kelio­nę tęsė­me ska­nia nata – tra­di­ci­nių cepe­li­nų raga­vi­mu „Pas Jad­vy­gą“, vie­to­je, kurią ne vie­nas kau­nie­tis vadi­na geriau­sia cepe­li­nų vie­ta mies­te. Mėga­vo­mės gar­džiu mais­tu, šil­tu aptar­na­vi­mu ir nuo­šir­džiais pokal­biais.
Po sočių pie­tų tęsė­me kelio­nę po Kau­no kul­tū­ri­nius loby­nus. Pir­miau­sia užsu­ko­me į Kau­no pilį – vie­ną seniau­sių mūri­nių pilių Lie­tu­vo­je. Ši sto­te­lė sutei­kė pro­gą ne tik pasi­gro­žė­ti pilies gyny­bi­niais bokš­tais ir atkur­to­mis erd­vė­mis, bet ir pri­si­lies­ti prie Kau­no išta­kų – vie­tos, kur pra­si­dė­jo mies­to isto­ri­ja.
Pasi­vaikš­čio­ji­mą Lais­vės alė­ja pra­dė­jo­me nuo susi­pa­ži­ni­mo su tar­pu­ka­rio bur­mist­ru Jonu Vileiš­iu. Moky­to­ja Eri­ka papa­sa­ko­jo apie jo indė­lį į Kau­no moder­ni­za­ci­ją ir švie­ti­mą. Pake­liui klau­sė­mės pasa­ko­ji­mų tai apie vie­ną, tai apie kitą pasta­tą. Galiau­siai pri­ėjo­me ryti­nė­je Lais­vės alė­jos daly­je esan­tį šv. arkan­ge­lo Myko­lo (Įgu­los) sobo­rą, dar žino­mą kaip Kau­no sobo­rą. Šis monu­men­ta­lus pasta­tas, pasta­ty­tas caro lai­kais, įspū­dį pali­ko savo didin­gu­mu, kupo­lais ir orto­dok­sų baž­ny­ti­ne archi­tek­tū­ra. Vėliau keliau­da­mi laip­tais užsu­ko­me į Kri­staus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čią, kuri išsi­ski­ria savo moder­nis­ti­ne archi­tek­tū­ra ir įspū­din­gu pano­ra­mi­niu vaiz­du nuo sto­go tera­sos. Tai vie­na didžiau­sių bazi­li­kų Bal­ti­jos šaly­se, sim­bo­li­zuo­jan­ti tau­tos pri­si­kė­li­mą ir vil­tį.
Gyva isto­ri­ja, pasa­ko­ji­mai apie anuo­me­ti­nį mies­to gyve­ni­mą ir archi­tek­tū­ros per­lus įkvė­pė susi­mąs­ty­ti apie mies­to kai­tą bei ver­ty­bių tęs­ti­nu­mą.
Ši išvy­ka buvo ne tik kelio­nė per Lie­tu­vos isto­ri­ją ir dva­sin­gu­mą, bet ir pui­ki pro­ga mokyk­los kolek­ty­vui pabū­ti bend­rys­tė­je, pasi­sem­ti nau­jų įspū­džių ir pasi­krau­ti ener­gi­jos. Tokios kelio­nės pri­me­na, kad moky­ma­sis vyks­ta ne tik kla­sė­je, ne tik mokyk­lo­je, o ir moko­si ne tik vaikai.

Direk­to­riaus pava­duo­to­ja ugdy­mui
Ire­na Mazailo

1 2 … 4 ►

Bir­že­lio 17 d. mokyk­los aktų salė­je 5–10 kl. moki­niams suskam­bo pas­ku­ti­nis skambutis.

1 2 3 ►

Bir­že­lio 13 d. mokyk­los bend­ruo­me­nė daly­va­vo XIII pili­g­ri­mi­nia­me pės­čių­jų žygy­je „Vil­ties pili­g­ri­mai“ a. a. kuni­gui Pre­la­tui Juze­fui Obremb­skiui pagerb­ti iš Tur­ge­lių į Rudaminą.

Užu­pis – vie­nas įdo­miau­sių Vil­niaus rajo­nų, įsi­kū­ręs prie Vil­ne­lės, žavin­tis lan­ky­to­jus jau­kiais kie­me­liais, siau­ro­mis gat­ve­lė­mis, meno gale­ri­jo­mis. Įdo­miau­sia, kad čia jau dau­gy­bę metų gyvuo­ja ir meni­nin­kų įkur­ta sim­bo­li­nė Užu­pio Res­pub­li­ka. Ji turi net­gi savo Kons­ti­tu­ci­ją, išra­šy­tą įvai­rio­mis kal­bo­mis.
Bir­že­lio 12 d. mūsų mokyk­los 7 ir 10 kla­sių moki­niai, vado­vau­ja­mi lie­tu­vių kal­bos ir lite­ra­tū­ros moky­to­jos Eri­kos Strai­gy­tės, bai­gia­ma­jai moks­lo metų išvy­kai pasi­rin­ko būtent Užu­pį. Dau­gu­ma sakė, kad čia nebu­vo. Mok­s­lei­viai, gavę lan­ky­ti­nų objek­tų pla­ną, orien­ta­ci­nio pasi­vaikš­čio­ji­mo metu turė­jo suras­ti Užu­pio mer­ge­lę, Užu­pio Res­pub­li­kos kons­ti­tu­ci­ją, poe­tą ir avan­gar­di­nio kino kūrė­ją Joną Meką, su fil­ma­vi­mo kame­ra „šie­nau­jan­tį“ pie­vą, Užu­pio ange­lą bei kitus objek­tus. Jono Meko skers­vė­jy­je visi užsu­ko į pri­va­čią meno gale­ri­ją ir apžiū­rė­jo čia vyks­tan­čią Eglės Pak­šy­tės tapy­bos ir skulp­tū­ros dar­bų paro­dą. Suži­no­jo, ką reiš­kia rau­do­nos šir­de­lės prie kai kurių menų kūri­nių ir pasmal­sa­vo, kiek tokie (jau nupirk­ti) kūri­niai kai­nuo­ja. Kele­tas mok­s­lei­vių išsi­rin­ko ir jiems pati­ku­sius kūri­nius bei papa­sa­ko­jo, kas lėmė tokį pasi­rin­ki­mą. Išvy­ka bai­gė­si lan­kant dar tris turis­tų mėgs­ta­mus objek­tus: poe­to Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus pamink­lą, Lite­ra­tų gat­vę su įdo­miais žino­mų žmo­nių atmi­ni­mui skir­tais žen­klais ir Čes­lo­vo Milo­šo laip­tus. Pra­smin­gu išvy­kos akcen­tu tapo ir apsi­lan­ky­mas Seno­sio­se Rasų kapi­nė­se, kur moki­niai kar­tu su moky­to­ja sutvar­kė rašy­to­jų Balio Sruo­gos ir Kazio Boru­tos kapus (ant pasta­ro­jo paso­di­no ir gėlių).

Nuot. E. Straigytė

Bir­že­lio 11 d. 7–10 kla­sių moki­niai lei­do­si į pažin­ti­nę išvy­ką po Vil­nių (mok. Rena­ta Dei­na­ro­vi­čie­nė). Pir­miau­sia jie aplan­kė Vil­niaus sena­mies­tį, ypa­tin­gą dėme­sį skir­da­mi vie­toms, susi­ju­sioms su mokyk­los glo­bė­ju Čes­lo­vu Milo­šu – tai buvo pui­ki pro­ga pažin­ti „Čes­lo­vo Milo­šo Vil­nių“ ir pasi­ner­ti į lite­ra­tū­ros bei isto­ri­jos atspin­džius mies­te.
Vėliau moki­niai lan­kė­si Vil­niaus apskri­ties vyriau­sia­ja­me poli­ci­jos komi­sa­ria­te, kur susi­pa­ži­no su poli­ci­nin­ko pro­fe­si­ja, jų dar­bo kas­die­ny­be ir atsakomybėmis.

24 pra­di­nių kla­sių moki­niai daly­va­vo įspū­din­go­je vasa­ros sto­vyk­lo­je „Jau­no­jo zoolo­go sto­vyk­la“, vyku­sio­je 2025 m. bir­že­lio 4–10 die­no­mis. Sto­vyk­los tiks­las buvo ska­tin­ti vai­kų pažin­ti­nį smal­su­mą apie gyvū­nų pasau­lį, ugdy­ti empa­ti­ją ir atsa­ko­my­bę už gam­tą, taip pat ska­tin­ti daly­vių bend­rys­tę per bend­rus žai­di­mus, išvy­kas ir meni­nę veik­lą. Sto­vyk­los metu moki­niai daly­va­vo įvai­rio­se kūry­bi­nė­se, pažin­ti­nė­se ir akty­vio­se veik­lo­se, kurios ska­ti­no jų smal­su­mą, kūry­biš­ku­mą ir arti­mą ryšį su gam­ta. Vai­kai gami­no eko­lo­giš­kus mai­še­lius su gyvū­nų moty­vais, deko­ra­vo marš­ki­nė­lius savo pieš­tais lip­du­kais – šios veik­los ne tik lavi­no jų meni­nius gebė­ji­mus, bet ir tapo pra­smin­go­mis atmi­ni­mo dova­nė­lė­mis. Dide­lį įspū­dį pali­ko edu­ka­ci­niai užsi­ėmi­mai apie vabz­džius – moki­niai suži­no­jo apie dru­ge­lių vys­ty­mo­si cik­lą, gyvai ste­bė­jo tro­pi­nius dru­ge­lius ir kitus vabz­džius. Taip pat jie susi­pa­ži­no su danie­lių ir ark­lių gyve­ni­mo būdu: mai­ti­no gyvū­nus, juos glos­tė, foto­gra­fa­vo, o drą­siau­sie­ji išban­dė jodi­nė­ji­mą ir trak­to­riaus vai­ra­vi­mą. Ne mažiau džiaugs­mo sutei­kė akty­vios pra­mo­gos – kliū­čių tra­sos, batu­tai, lenk­ty­nės pri­pu­čia­muo­se takuo­se bei lai­pio­ji­mas. Vai­kai turė­jo pro­gą išlie­ti ener­gi­ją, patir­ti koman­di­nių iššū­kių ir stip­rin­ti bend­rys­tę. Sto­vyk­los metu taip pat vyko išvy­ka į neto­lie­se esan­tį miš­ką, kur moki­niai ste­bė­jo ir tyri­nė­jo gam­tą – ieš­ko­jo vabz­džių, tyri­nė­jo auga­li­ją ir miš­ko gyvū­ni­ją. Užsi­ėmi­mai lau­ke ska­ti­no aplin­kos paži­ni­mą, smal­su­mą ir pagar­bą gam­tai. Sto­vyk­los pabai­go­je sureng­tas pikni­kas prie mokyk­los tapo pui­kia pro­ga vai­kams pasi­da­ly­ti įspū­džiais, pasi­džiaug­ti bend­rais išgy­ve­ni­mais ir dar kar­tą patir­ti bend­rys­tės džiaugs­mą. Visa savai­tė pali­ko neiš­dil­do­mų įspū­džių, dau­gy­bę gra­žių pri­si­mi­ni­mų bei šil­tų emo­ci­jų, kurios lydės vai­kus dar ilgai.

Sto­vyk­los vado­vė Ana Mackevič

1 2 … 4 ►

Mūsų bib­lio­te­ka pasi­pil­dė 3 audiokny­go­mis ir 39 nau­jo­mis gro­ži­nės lite­ra­tū­ros kny­go­mis len­kų kal­ba.
Už pado­va­no­tas kny­gas nuo­šir­džiai dėko­ja­me Len­ki­jos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­to žmo­nai, poniai Aga­tai Korn­hau­ser-Dudai.
Moki­niai turės dides­nę gali­my­bę pasi­rink­ti tin­ka­mą lite­ra­tū­rą, kuri ska­tins jų vaiz­duo­tę, lavins pomė­gius ir leis atras­ti lite­ra­tū­ros pasaulį.

Bir­že­lio 10 d. 5–6 kla­sių moki­niai (mok. A. Sava­ne­vi­čie­nė, G. Ancuk­e­vič) lan­kė­si mobi­lių­jų žai­di­mų stu­di­jo­je „Esto­ty Vil­nius“, kur turė­jo gali­my­bę susi­pa­žin­ti su tokių popu­lia­rių žai­di­mų kaip „John­ny Trig­ger“, „Jel­ly Shift“, „Kni­fe Hit“, „Hou­se Paint“ ir „Train Taxi“ kūrė­jais. Įmo­nės direk­to­rius Veslav Zapol­s­ki įdo­miai papa­sa­ko­jo, kaip skir­tin­gi spe­cia­lis­tai bend­ra­dar­biau­ja kur­da­mi žai­di­mus – kal­bė­jo apie prog­ra­muo­to­jo, gra­fi­kos dizai­ne­rio, žai­di­mų dizai­ne­rio, 3D mode­liuo­to­jo, vaiz­do efek­tų dai­li­nin­ko ir ani­ma­to­riaus dar­bą. Jo pri­sta­ty­mas padė­jo moki­niams supras­ti, ką vei­kia kiek­vie­nas iš šių spe­cia­lis­tų ir koks svar­bus jų bend­ra­dar­bia­vi­mas. Ani­ma­to­rius ir žai­di­mų dizai­ne­ris Pavel Syr­nic­ki pri­sta­tė kom­piu­te­ri­nių žai­di­mų kūri­mo pro­ce­są – paaiš­ki­no, kas yra dopa­mi­nas ir koks jis svar­bus kuriant įtrau­kian­tį žai­di­mo sti­lių. Jo dėka vai­kai suži­no­jo, kaip psi­cho­lo­gi­ja vei­kia skait­me­ni­nių pro­duk­tų patrauk­lu­mą. Moki­niai taip pat turė­jo gali­my­bę pama­ty­ti dar­bą stu­di­jo­je „iš vidaus“ – ste­bė­ti kūrė­jus dir­bant gyvai ir suži­no­ti, kokio išsi­la­vi­ni­mo bei įgū­džių rei­kia norint dirb­ti žai­di­mų indust­ri­jo­je. Po turi­nin­go ir įkve­pian­čio susi­ti­ki­mo orga­ni­za­to­riai – stu­di­ja „Esto­ty Vil­nius“ – vai­kams paruo­šė malo­nią staig­me­ną – picą. Nori­me padė­ko­ti įmo­nės direk­to­riui Vesla­vui Zapol­skiui ir ponams Janui bei Pave­lui už išskir­ti­nį atsi­da­vi­mą orga­ni­zuo­jant mūsų apsi­lan­ky­mą. Jūsų dėka moki­niai turė­jo gali­my­bę ne tik suži­no­ti apie dar­bo mobi­lių­jų žai­di­mų stu­di­jo­je rea­li­jas, bet ir supras­ti, kaip atro­do pro­fe­sio­na­lus bend­ra­dar­bia­vi­mas tarp skir­tin­gų sri­čių specialistų.