Mokyklos globėjas

1920 m. Vil­niu­je mokė­si Žygi­man­to Augus­to gim­na­zi­jo­je, 1934 m. Vil­niaus Ste­po­no Bato­ro uni­ver­si­te­te bai­gė Tei­sės ir socia­li­nių moks­lų fakul­te­tą, kur įgi­jo tei­sės magist­ro laipsnį.

1937 m. Č. Milo­šas per­si­kė­lė į Var­šu­vą, tenai pra­lei­do ir Ant­rą­jį pasau­li­nį karą. 1945 m. Len­ki­jos dip­lo­ma­ti­nė­je tar­ny­bo­je Niu­jor­ke pra­si­dė­jo Č. Milo­šo dip­lo­ma­ti­nė karje­ra. 1947 Č. Milo­šas paskir­tas Len­ki­jos kul­tū­ros ata­šė Vašingtone.

1950 metais Č. Milo­šas tapo pir­muo­ju Len­ki­jos amba­sa­dos Pary­žiu­je sek­re­to­riu­mi, tačiau jau po metų, 1951 m., Č. Milo­šas nutrau­kė visus ryšius su sovie­tų oku­puo­tos Len­ki­jos liau­dies res­pub­li­kos vyriau­sy­be ir pasi­pra­šė poli­ti­nio prie­globs­čio Prancūzijoje.

1953 m. apdo­va­no­tas Euro­pos lite­ra­tū­ros pre­mi­ja „Prix Littérai­re Européen“.

1961 m. tapo Berk­lio, Kali­for­ni­jos uni­ver­si­te­to sla­vų kal­bos ir lite­ra­tū­ros kated­ros pro­fe­so­riu­mi. 1970 m. tapo natū­ra­li­zuo­tu JAV pilie­čiu. 1978 m. išėjo į pen­si­ją, bet ir toliau dės­tė universitete.

2004 m. rug­pjū­čio 14 d., 93-iuo­sius gyve­ni­mo metus, Čes­lo­vas Milo­šas mirė savo namuo­se Kro­ku­vo­je, Len­ki­jo­je, kur ir buvo palai­do­tas gre­ta gar­bin­giau­sių Len­ki­jos žmo­nių Kro­ku­vos pan­teo­ne, vie­nuo­ly­ne prie Šv. Myko­lo baž­ny­čios, vadi­na­mo­jo­je Skal­ko­je (lenk. Skałka).