Po Anykščių kraštą kultūros ir gamtos takais

Bir­že­lio 19 die­ną Vil­niaus r. Pake­nės Čes­lo­vo Milo­šo pag­rin­di­nės mokyk­los moky­to­jai ir dar­buo­to­jai daly­va­vo edu­ka­ci­nė­je išvy­ko­je į Anykš­čius. Ši kelio­nė sutei­kė gali­my­bę ne tik geriau pažin­ti Aukš­tai­ti­jos kraš­tą, bet ir pra­smin­gai užbaig­ti besi­bai­gian­čius moks­lo metus, pasi­džiaug­ti nuveik­tais dar­bais bei pabū­ti kar­tu drau­giš­ko­je ir nefor­ma­lio­je aplin­ko­je.
Pir­ma­sis kelio­nės objek­tas – Ark­lio muzie­jus Niū­ro­ny­se, vie­nin­te­lis toks muzie­jus Lie­tu­vo­je. Čia daly­viai susi­pa­ži­no su ark­lio reikš­me lie­tu­vių gyve­ni­me, senai­siais kai­mo ama­tais, tra­di­ci­niais žemės ūkio dar­bais ir bui­ties daik­tais. Muzie­jaus eks­po­zi­ci­jos pri­mi­nė, kokią svar­bią vie­tą ark­lys užėmė lie­tu­vių kul­tū­ro­je ir kas­die­ny­bė­je.
Kelio­nės metu aplan­ky­tos ir žymių Anykš­čių kraš­to tau­to­dai­li­nin­kų kūry­bos eks­po­zi­ci­jos. Jur­gio Kazlaus­ko dro­ži­nių eks­po­zi­ci­jo­je daly­viai gro­žė­jo­si iš medžio išdrož­to­mis skulp­tū­ro­mis, kurio­se atsi­spin­di lie­tu­vių liau­dies tra­di­ci­jos, tikė­ji­mas ir gyve­ni­mo išmin­tis. Tuo tar­pu Jono Tvar­daus­ko dar­bai ste­bi­no kruopš­tu­mu, meni­ne išraiš­ka ir gebė­ji­mu medy­je įam­žin­ti žmo­gaus ir gam­tos ryšį.
Dide­lio susi­do­mė­ji­mo sulau­kė Sta­nis­lo­vo Pet­raš­kos akmens tapy­bos muzie­jus. Meni­nin­kas sukū­rė uni­ka­lią tapy­bos akme­ni­nė­mis dul­kė­mis tech­ni­ką, būdin­gą tik šiam dai­li­nin­kui. Jo dar­bai išsi­ski­ria ori­gi­na­lu­mu, spal­vų har­mo­ni­ja ir savi­tu požiū­riu į gam­tos bei žmo­gaus san­ty­kį.
Svar­bią vie­tą išvy­kos prog­ra­mo­je užėmė apsi­lan­ky­mas Anta­no Bara­naus­ko ir Anta­no Vie­nuo­lio-Žukaus­ko memo­ria­li­nia­me muzie­ju­je. Ypa­tin­gą įspū­dį pali­ko Anta­no Bara­naus­ko klė­te­lė – pir­ma­sis memo­ria­li­nis muzie­jus Lie­tu­vo­je, vie­nas svar­biau­sių lie­tu­vių lite­ra­tū­ros pamink­lų, kuria­me gimė gar­sio­ji poe­ma „Anykš­čių šile­lis“. 2026-ieji yra pas­kelb­ti būtent šios klė­te­lės 200-osioms meti­nėms atmin­ti. Čia daly­viai susi­pa­ži­no su dvie­jų iški­lių Lie­tu­vos lite­ra­tū­ros kūrė­jų gyve­ni­mu ir kūry­ba.
Po turi­nin­gų edu­ka­ci­nių veik­lų keliau­to­jai pie­ta­vo gast­ro­ba­re „Mand­ri puo­dai“, kur galė­jo atsi­pūs­ti, pasi­da­ly­ti įspū­džiais ir pasi­mė­gau­ti gar­džiais patie­ka­lais.
Ant­ro­ji die­nos dalis buvo skir­ta akty­viam poil­siui ir gam­tos paži­ni­mui. Daug gerų emo­ci­jų sutei­kė Kali­tos kal­no rogu­čių tra­sa – vie­na popu­lia­riau­sių Anykš­čių pra­mo­gų, lei­džian­ti pasi­mė­gau­ti grei­čiu ir nuo­sta­biais apy­lin­kių vaiz­dais. Vėliau aplan­ky­tas legen­di­nis Pun­tu­ko akmuo – ant­ras pagal dydį Lie­tu­vos rie­du­lys, api­pin­tas dau­gy­be pada­vi­mų ir legen­dų. Akmens pavir­šiu­je iškal­ti lakū­nų Ste­po­no Dariaus ir Sta­sio Girė­no barel­je­fai bei jų testa­men­to žodžiai pri­mi­nė svar­bius Lie­tu­vos isto­ri­jos įvy­kius.
Ne mažiau įspū­džių pali­ko Lajų takas, vin­giuo­jan­tis Anykš­čių regio­ni­nio par­ko medžių vir­šū­nė­mis. Maž­daug 300 met­rų ilgio takas sutei­kė gali­my­bę pažvelg­ti į miš­ką iš paukš­čio skry­džio per­spek­ty­vos, o apžval­gos bokš­tas atvė­rė nuo­sta­bią Šven­to­sios upės slė­nio pano­ra­mą.
Šalia Lajų tako esan­tis Anykš­čių kaban­tis til­tas taip pat tapo pui­kia vie­ta pasi­gro­žė­ti gam­ta ir įam­žin­ti gra­žias aki­mir­kas nuo­trau­ko­se. Nuo til­to atsi­ve­rian­tys vaiz­dai dar kar­tą pri­mi­nė Anykš­čių kraš­to gam­tos gro­žį ir uni­ka­lu­mą.
Kelio­nę vai­ni­ka­vo pasi­vaikš­čio­ji­mas Anykš­čių šile­lio pažin­ti­niu eko basų kojų taku. Tai išskir­ti­nė erd­vė, kurio­je daly­viai galė­jo baso­mis išban­dy­ti įvai­rius natū­ra­lius pavir­šius – smė­lį, akme­nu­kus, medžio žie­vę, kan­ko­rė­žius ir kitus gam­tos ele­men­tus. Ši veik­la ne tik sutei­kė sma­gių emo­ci­jų, bet ir lei­do nau­jai pajus­ti ryšį su gam­ta.
Išvy­ka į Anykš­čius buvo kupi­na nau­jų atra­di­mų, kul­tū­ri­nių ir isto­ri­nių žinių, akty­vaus poil­sio bei nuo­šir­daus bend­ra­vi­mo. Ji dar kar­tą pri­mi­nė mums visiems, kad bend­ros patir­tys stip­ri­na bend­ruo­me­nę, o pažin­ti­nės kelio­nės įkve­pia nau­jiems dar­bams ir idė­joms.
Dėko­ju visiems išvy­kos daly­viams už pui­kią nuo­tai­ką, bend­rys­tę ir kar­tu sukur­tus gra­žius prisiminimus!

Direk­to­riaus pava­duo­to­ja ugdy­mui,
l. e. direk­to­riaus parei­gas
Ire­na Mazailo

Bookmark the permalink.

Comments are closed.