Rašytojo V. Mylolaičio-Putino bute-muziejuje

Kovo 28 d. lie­tu­vių kal­bos pamo­kos penk­to­kams vyko ne mokyk­lo­je, o Vil­niu­je. Moki­niai lan­kė­si taip vadi­na­ma­me pro­fe­so­rių name, kuria­me kadai­se gyve­no Vil­niaus uni­ver­si­te­te dės­ty­to­ja­vę rašy­to­jai Vin­cas Krė­vė, Balys Sruo­ga ir Vin­cas Myko­lai­tis-Puti­nas.
Pasta­rie­ji du rašy­to­jai gyve­no tame pačia­me bute Tau­ro gat­vės 10-aja­me name. Į dide­lį butą ant­ra­me namo aukš­te pir­ma­sis įsi­kė­lė B. Sruo­ga (beje, iš čia jis buvo išvež­tas į Štu­tho­fo kon­cent­ra­ci­jos sto­vyk­lą). Vėliau čia jis bai­gė savo gyve­ni­mo die­nas. Po jo į butą atsi­kraus­tė V. Myko­lai­čio-Puti­no šei­ma (Myko­lai­čiai savo vai­kų netu­rė­jo, bet visa­da glo­bo­jo sve­ti­mus, tad namai buvo pil­ni).
Auten­tiš­ko­je buto aplin­ko­je išli­kę tie patys bal­dai, kny­gos, įvai­rūs prie­tai­sai ir kiti daik­tai, kurie buvo rašy­to­jo namuo­se. Moki­niai suži­no­jo, kam buvo skir­ta mie­ga­ma­ja­me sto­vin­ti kvar­co lem­pa, kaip buvo išlie­ta pomir­ti­nė rašy­to­jo vei­do kau­kė, jo plaš­ta­kos kopi­ja. Buvo įdo­mu, kodėl vaze­lė­je tebe­sto­vi gel­to­nų kat­pė­dė­lių puokš­te­lė, o kny­gų len­ty­no­je gau­su kny­gų įvai­rio­mis kal­bo­mis. O ant rašy­to­jo dar­bo sta­lo buvo tokių daik­tų, kurių paskir­tis išvis buvo nenu­spė­ja­ma…
„Man pati­ko jo dar­bo sta­las. Ten buvo viso­kių seno­vi­nių daik­tų”, sako Adria­na. O Uršu­lai labai pati­ko, kaip apie rašy­to­ją ir jo aplin­ką pasa­ko­jo muzie­ji­nin­kė Miglė. Nuo­sta­bą visiems sukė­lė ir Brai­lio raš­tu išleis­ta dide­lė kny­ga. Pasi­ro­dė, kad tai gar­saus šio rašy­to­jo roma­no „Alto­rių šešė­ly­je” dalis (iš viso tokių kny­gų buvo 12).
Vie­š­na­gė rašy­to­jo bute bai­gė­si edu­ka­ci­niu užsi­ėmi­mu, kurio metu moki­niai atra­do ne vie­ną lie­tu­viš­ką patar­lę, pri­tai­kė ją pie­ši­niui. Tada patys paaiš­ki­no, ko gi moko­ma patarlėje.