.

Rug­pjū­čio 1–7 d. 36 moki­nių gru­pė iš Vil­niaus r. Pake­nės Čes­lo­vo Milo­šo pag­rin­di­nės mokyk­los lei­do­si į nepa­mirš­ta­mą vasa­ros sto­vyk­lą Korbielove.

Ato­sto­gos pra­si­dė­jo ypa­tin­gu ges­tu – moki­niai pami­nė­jo 81-ąsias Var­šu­vos suki­li­mo meti­nes. Dele­ga­ci­ja padė­jo gėlių Var­šu­vo­je, Ocho­tos rajo­ne, Filt­ro­va g. 68, vie­to­je, kur gene­ro­las Anto­ni Chruściel „Mon­ter“, Armi­jos Kra­jo­vos Var­šu­vos apy­gar­dos vadas, pasi­ra­šė įsa­ky­mą pra­dė­ti suki­li­mą. Ši cere­mo­ni­ja buvo pra­smin­ga įžan­ga į kelio­nę, pri­mi­nu­si vai­kams apie isto­ri­jos ir atmi­ni­mo  svar­bą. Iš Var­šu­vos moki­niai išvy­ko į Kor­bie­lo­vą, į jau­kų poil­sio cent­rą „Darz Bór“, kuria­me pra­lei­do sep­ty­nias kupi­nas pra­mo­gų ir bend­rų įspū­džių dienas.

Sto­vyk­los prog­ra­ma buvo tur­tin­ga ir itin įvai­ri. Didžiau­sią įspū­dį pali­ko apsi­lan­ky­mas Velič­kos drus­kos kasyk­lo­je – tik­ra­me pože­mi­nia­me pasau­ly­je su drus­ko­je iškal­to­mis koply­čio­mis ir menė­mis, eže­rais, įspū­din­go­mis medi­nė­mis konst­ruk­ci­jo­mis bei uni­ka­lio­mis drus­kos skulp­tū­ro­mis. Vai­kai įvei­kė beveik 3 kilo­met­rus vin­giuo­tų kori­do­rių, dau­giau nei 800 laip­tų ir lei­do­si net 135 met­rus po žeme. Tai buvo ypa­tin­ga pažin­tis su vie­nu iš pasau­lio pavel­do objek­tų. Con­ti­nue reading →

Infor­muo­ja­me, kad mokyk­la gavo nau­jus len­kų kal­bos vado­vė­lius ir pra­ty­bų sąsiu­vi­nius 1–8 klasėms.

Mūsų pateik­ta paraiš­ka dėl vado­vė­lių ir moky­mo prie­mo­nių Nr. LTU-9905–57365-01–2025-02–01-3819 buvo įgy­ven­din­ta. Džiau­gia­mės, kad siun­ta atke­lia­vo, o jos turi­nys padės moki­niams mokan­tis len­kų kal­bos. Tokia ORPEG para­ma iš Len­ki­jos yra mums labai reikalinga.

Visa mokyk­los bend­ruo­me­nė nuo­šir­džiai dėko­ja visai Len­kų švie­ti­mo užsie­ny­je plėt­ros cent­ro koman­dai už gera­no­riš­ku­mą ir per­duo­tus vado­vė­lius bei moky­mo prie­mo­nes mūsų įstaigai.

Dėko­ja­me taip pat Len­ki­jos Res­pub­li­kos amba­sa­dai Vil­niu­je, kuri patvir­ti­no mūsų paraiš­ką dėl vado­vė­lių ir moky­mo priemonių.

Bir­že­lio 19 d. Vil­niaus r. Pake­nės Čes­lo­vo Milo­šo pag­rin­di­nės mokyk­los moky­to­jai ir dar­buo­to­jai išsi­ruo­šė į įsi­min­ti­ną kelio­nę po Kau­ną ir jo apy­lin­kes – tiks­las buvo ne tik pra­p­lės­ti aki­ra­tį, bet ir aptar­ti besi­bai­gian­čius moks­lo metus bei pasi­sem­ti įkvė­pi­mo nau­jiems moks­lo metams. Marš­ru­te – dva­si­nė ramy­bė ir isto­ri­niai bei sak­ra­li­niai objek­tai.
Pir­ma­sis išvy­kos taš­kas – įspū­din­ga­sis Pažai­s­lio vie­nuo­ly­nas, vie­nas iš gra­žiau­sių baro­ko archi­tek­tū­ros pavyz­džių Lie­tu­vo­je. Šis kamal­du­lių vie­nuo­ly­nas, pasta­ty­tas XVII a., pali­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį savo har­mo­nin­ga archi­tek­tū­ra, tylos atmos­fe­ra ir sub­ti­liu ryšiu su gam­ta.
Eks­kur­si­jos metu moky­to­ja Romu­al­da trum­pai papa­sa­ko­jo ne tik apie pasta­tų isto­ri­ją, bet ir apie vie­nuo­lių gyve­ni­mo būdą, jų kas­die­nę ruti­ną bei dva­si­nius ieš­ko­ji­mus. Dau­giau infor­ma­ci­jos išvy­kos daly­viai pasi­sė­mė Pažai­s­lio kamal­du­lių vie­nuo­ly­no ansamb­lio pie­tų ofi­ci­no­je, kurio­je įreng­ta edu­ka­ci­nė kla­sė ir eks­po­zi­ci­jos erd­vės.
Kau­no marios, vil­ni­jan­čios šalia vie­nuo­ly­no, pakvie­tė visus susto­ti, atsi­kvėp­ti ir pažvelg­ti giliau – į save ir į lai­ką. Pasi­vaikš­čio­ji­mas marių pakran­te, leng­vas vėjas ir sau­lė­je žai­ža­ruo­jan­tis van­duo sutei­kė išvy­kai dar dau­giau pil­na­t­vės ir susi­kau­pi­mo, bet ir alkio pojū­tį. Todėl kelio­nę tęsė­me ska­nia nata – tra­di­ci­nių cepe­li­nų raga­vi­mu „Pas Jad­vy­gą“, vie­to­je, kurią ne vie­nas kau­nie­tis vadi­na geriau­sia cepe­li­nų vie­ta mies­te. Mėga­vo­mės gar­džiu mais­tu, šil­tu aptar­na­vi­mu ir nuo­šir­džiais pokal­biais.
Po sočių pie­tų tęsė­me kelio­nę po Kau­no kul­tū­ri­nius loby­nus. Pir­miau­sia užsu­ko­me į Kau­no pilį – vie­ną seniau­sių mūri­nių pilių Lie­tu­vo­je. Ši sto­te­lė sutei­kė pro­gą ne tik pasi­gro­žė­ti pilies gyny­bi­niais bokš­tais ir atkur­to­mis erd­vė­mis, bet ir pri­si­lies­ti prie Kau­no išta­kų – vie­tos, kur pra­si­dė­jo mies­to isto­ri­ja.
Pasi­vaikš­čio­ji­mą Lais­vės alė­ja pra­dė­jo­me nuo susi­pa­ži­ni­mo su tar­pu­ka­rio bur­mist­ru Jonu Vileiš­iu. Moky­to­ja Eri­ka papa­sa­ko­jo apie jo indė­lį į Kau­no moder­ni­za­ci­ją ir švie­ti­mą. Pake­liui klau­sė­mės pasa­ko­ji­mų tai apie vie­ną, tai apie kitą pasta­tą. Galiau­siai pri­ėjo­me ryti­nė­je Lais­vės alė­jos daly­je esan­tį šv. arkan­ge­lo Myko­lo (Įgu­los) sobo­rą, dar žino­mą kaip Kau­no sobo­rą. Šis monu­men­ta­lus pasta­tas, pasta­ty­tas caro lai­kais, įspū­dį pali­ko savo didin­gu­mu, kupo­lais ir orto­dok­sų baž­ny­ti­ne archi­tek­tū­ra. Vėliau keliau­da­mi laip­tais užsu­ko­me į Kri­staus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čią, kuri išsi­ski­ria savo moder­nis­ti­ne archi­tek­tū­ra ir įspū­din­gu pano­ra­mi­niu vaiz­du nuo sto­go tera­sos. Tai vie­na didžiau­sių bazi­li­kų Bal­ti­jos šaly­se, sim­bo­li­zuo­jan­ti tau­tos pri­si­kė­li­mą ir vil­tį.
Gyva isto­ri­ja, pasa­ko­ji­mai apie anuo­me­ti­nį mies­to gyve­ni­mą ir archi­tek­tū­ros per­lus įkvė­pė susi­mąs­ty­ti apie mies­to kai­tą bei ver­ty­bių tęs­ti­nu­mą.
Ši išvy­ka buvo ne tik kelio­nė per Lie­tu­vos isto­ri­ją ir dva­sin­gu­mą, bet ir pui­ki pro­ga mokyk­los kolek­ty­vui pabū­ti bend­rys­tė­je, pasi­sem­ti nau­jų įspū­džių ir pasi­krau­ti ener­gi­jos. Tokios kelio­nės pri­me­na, kad moky­ma­sis vyks­ta ne tik kla­sė­je, ne tik mokyk­lo­je, o ir moko­si ne tik vaikai.

Direk­to­riaus pava­duo­to­ja ugdy­mui
Ire­na Mazailo

1 2 … 4 ►

2024–2025 moks­lo metų moki­nio titu­lą gavo 9 kl. moki­nė Mag­da­le­na Mazai­lo. Bir­že­lio 17 d. pas­ku­ti­nio skam­bu­čio šven­tės metu jai įteik­ta „Metų moki­nio“ tau­rė, dip­lo­mas, pini­gi­nė pre­mi­ja bei padė­kos raš­tas jos mamai.

Bir­že­lio 17 d. mokyk­los aktų salė­je 5–10 kl. moki­niams suskam­bo pas­ku­ti­nis skambutis.

1 2 3 ►

Bir­že­lio 15 d. Kenos Švč. Auš­ros Var­tų Die­vo Moti­nos baž­ny­čio­je gra­žaus Jubi­lie­jaus pro­ga svei­ki­no­me Lavo­riš­kių Šv. Jono Krikš­ty­to­jo para­pi­jos kle­bo­ną kun. Ber­nar­dą Augaitį.

Bir­že­lio 13 d. mokyk­los bend­ruo­me­nė daly­va­vo XIII pili­g­ri­mi­nia­me pės­čių­jų žygy­je „Vil­ties pili­g­ri­mai“ a. a. kuni­gui Pre­la­tui Juze­fui Obremb­skiui pagerb­ti iš Tur­ge­lių į Rudaminą.

Užu­pis – vie­nas įdo­miau­sių Vil­niaus rajo­nų, įsi­kū­ręs prie Vil­ne­lės, žavin­tis lan­ky­to­jus jau­kiais kie­me­liais, siau­ro­mis gat­ve­lė­mis, meno gale­ri­jo­mis. Įdo­miau­sia, kad čia jau dau­gy­bę metų gyvuo­ja ir meni­nin­kų įkur­ta sim­bo­li­nė Užu­pio Res­pub­li­ka. Ji turi net­gi savo Kons­ti­tu­ci­ją, išra­šy­tą įvai­rio­mis kal­bo­mis.
Bir­že­lio 12 d. mūsų mokyk­los 7 ir 10 kla­sių moki­niai, vado­vau­ja­mi lie­tu­vių kal­bos ir lite­ra­tū­ros moky­to­jos Eri­kos Strai­gy­tės, bai­gia­ma­jai moks­lo metų išvy­kai pasi­rin­ko būtent Užu­pį. Dau­gu­ma sakė, kad čia nebu­vo. Mok­s­lei­viai, gavę lan­ky­ti­nų objek­tų pla­ną, orien­ta­ci­nio pasi­vaikš­čio­ji­mo metu turė­jo suras­ti Užu­pio mer­ge­lę, Užu­pio Res­pub­li­kos kons­ti­tu­ci­ją, poe­tą ir avan­gar­di­nio kino kūrė­ją Joną Meką, su fil­ma­vi­mo kame­ra „šie­nau­jan­tį“ pie­vą, Užu­pio ange­lą bei kitus objek­tus. Jono Meko skers­vė­jy­je visi užsu­ko į pri­va­čią meno gale­ri­ją ir apžiū­rė­jo čia vyks­tan­čią Eglės Pak­šy­tės tapy­bos ir skulp­tū­ros dar­bų paro­dą. Suži­no­jo, ką reiš­kia rau­do­nos šir­de­lės prie kai kurių menų kūri­nių ir pasmal­sa­vo, kiek tokie (jau nupirk­ti) kūri­niai kai­nuo­ja. Kele­tas mok­s­lei­vių išsi­rin­ko ir jiems pati­ku­sius kūri­nius bei papa­sa­ko­jo, kas lėmė tokį pasi­rin­ki­mą. Išvy­ka bai­gė­si lan­kant dar tris turis­tų mėgs­ta­mus objek­tus: poe­to Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus pamink­lą, Lite­ra­tų gat­vę su įdo­miais žino­mų žmo­nių atmi­ni­mui skir­tais žen­klais ir Čes­lo­vo Milo­šo laip­tus. Pra­smin­gu išvy­kos akcen­tu tapo ir apsi­lan­ky­mas Seno­sio­se Rasų kapi­nė­se, kur moki­niai kar­tu su moky­to­ja sutvar­kė rašy­to­jų Balio Sruo­gos ir Kazio Boru­tos kapus (ant pasta­ro­jo paso­di­no ir gėlių).

Nuot. E. Straigytė