Kelionė po Pažaislį ir Kauną: tyla, istorija ir bendrystė

Bir­že­lio 19 d. Vil­niaus r. Pake­nės Čes­lo­vo Milo­šo pag­rin­di­nės mokyk­los moky­to­jai ir dar­buo­to­jai išsi­ruo­šė į įsi­min­ti­ną kelio­nę po Kau­ną ir jo apy­lin­kes – tiks­las buvo ne tik pra­p­lės­ti aki­ra­tį, bet ir aptar­ti besi­bai­gian­čius moks­lo metus bei pasi­sem­ti įkvė­pi­mo nau­jiems moks­lo metams. Marš­ru­te – dva­si­nė ramy­bė ir isto­ri­niai bei sak­ra­li­niai objek­tai.
Pir­ma­sis išvy­kos taš­kas – įspū­din­ga­sis Pažai­s­lio vie­nuo­ly­nas, vie­nas iš gra­žiau­sių baro­ko archi­tek­tū­ros pavyz­džių Lie­tu­vo­je. Šis kamal­du­lių vie­nuo­ly­nas, pasta­ty­tas XVII a., pali­ko neiš­dil­do­mą įspū­dį savo har­mo­nin­ga archi­tek­tū­ra, tylos atmos­fe­ra ir sub­ti­liu ryšiu su gam­ta.
Eks­kur­si­jos metu moky­to­ja Romu­al­da trum­pai papa­sa­ko­jo ne tik apie pasta­tų isto­ri­ją, bet ir apie vie­nuo­lių gyve­ni­mo būdą, jų kas­die­nę ruti­ną bei dva­si­nius ieš­ko­ji­mus. Dau­giau infor­ma­ci­jos išvy­kos daly­viai pasi­sė­mė Pažai­s­lio kamal­du­lių vie­nuo­ly­no ansamb­lio pie­tų ofi­ci­no­je, kurio­je įreng­ta edu­ka­ci­nė kla­sė ir eks­po­zi­ci­jos erd­vės.
Kau­no marios, vil­ni­jan­čios šalia vie­nuo­ly­no, pakvie­tė visus susto­ti, atsi­kvėp­ti ir pažvelg­ti giliau – į save ir į lai­ką. Pasi­vaikš­čio­ji­mas marių pakran­te, leng­vas vėjas ir sau­lė­je žai­ža­ruo­jan­tis van­duo sutei­kė išvy­kai dar dau­giau pil­na­t­vės ir susi­kau­pi­mo, bet ir alkio pojū­tį. Todėl kelio­nę tęsė­me ska­nia nata – tra­di­ci­nių cepe­li­nų raga­vi­mu „Pas Jad­vy­gą“, vie­to­je, kurią ne vie­nas kau­nie­tis vadi­na geriau­sia cepe­li­nų vie­ta mies­te. Mėga­vo­mės gar­džiu mais­tu, šil­tu aptar­na­vi­mu ir nuo­šir­džiais pokal­biais.
Po sočių pie­tų tęsė­me kelio­nę po Kau­no kul­tū­ri­nius loby­nus. Pir­miau­sia užsu­ko­me į Kau­no pilį – vie­ną seniau­sių mūri­nių pilių Lie­tu­vo­je. Ši sto­te­lė sutei­kė pro­gą ne tik pasi­gro­žė­ti pilies gyny­bi­niais bokš­tais ir atkur­to­mis erd­vė­mis, bet ir pri­si­lies­ti prie Kau­no išta­kų – vie­tos, kur pra­si­dė­jo mies­to isto­ri­ja.
Pasi­vaikš­čio­ji­mą Lais­vės alė­ja pra­dė­jo­me nuo susi­pa­ži­ni­mo su tar­pu­ka­rio bur­mist­ru Jonu Vileiš­iu. Moky­to­ja Eri­ka papa­sa­ko­jo apie jo indė­lį į Kau­no moder­ni­za­ci­ją ir švie­ti­mą. Pake­liui klau­sė­mės pasa­ko­ji­mų tai apie vie­ną, tai apie kitą pasta­tą. Galiau­siai pri­ėjo­me ryti­nė­je Lais­vės alė­jos daly­je esan­tį šv. arkan­ge­lo Myko­lo (Įgu­los) sobo­rą, dar žino­mą kaip Kau­no sobo­rą. Šis monu­men­ta­lus pasta­tas, pasta­ty­tas caro lai­kais, įspū­dį pali­ko savo didin­gu­mu, kupo­lais ir orto­dok­sų baž­ny­ti­ne archi­tek­tū­ra. Vėliau keliau­da­mi laip­tais užsu­ko­me į Kri­staus Pri­si­kė­li­mo baž­ny­čią, kuri išsi­ski­ria savo moder­nis­ti­ne archi­tek­tū­ra ir įspū­din­gu pano­ra­mi­niu vaiz­du nuo sto­go tera­sos. Tai vie­na didžiau­sių bazi­li­kų Bal­ti­jos šaly­se, sim­bo­li­zuo­jan­ti tau­tos pri­si­kė­li­mą ir vil­tį.
Gyva isto­ri­ja, pasa­ko­ji­mai apie anuo­me­ti­nį mies­to gyve­ni­mą ir archi­tek­tū­ros per­lus įkvė­pė susi­mąs­ty­ti apie mies­to kai­tą bei ver­ty­bių tęs­ti­nu­mą.
Ši išvy­ka buvo ne tik kelio­nė per Lie­tu­vos isto­ri­ją ir dva­sin­gu­mą, bet ir pui­ki pro­ga mokyk­los kolek­ty­vui pabū­ti bend­rys­tė­je, pasi­sem­ti nau­jų įspū­džių ir pasi­krau­ti ener­gi­jos. Tokios kelio­nės pri­me­na, kad moky­ma­sis vyks­ta ne tik kla­sė­je, ne tik mokyk­lo­je, o ir moko­si ne tik vaikai.

Direk­to­riaus pava­duo­to­ja ugdy­mui
Ire­na Mazailo

1 2 … 4 ►