Edukacinė išvyka į Vilnių

Įsi­min­ti­nai ir pra­smin­gai kovo 21-ąją mini­mą Tarp­tau­ti­nę bėgi­mo iš pamo­kų die­ną pra­lei­do mūsų mokyk­los penk­to­kai. Jie kar­tu su kla­sės auk­lė­to­ja „pabė­go“ į edu­ka­ci­nę išvy­ką Vil­niu­je. Įspū­džių kupi­na die­na pra­si­dė­jo Kated­ros aikš­tė­je, besi­su­kant ant „Ste­buk­lo“ ply­te­lės; kiek­vie­nas turė­jo norą, kurio išsi­pil­dy­mo pra­šė. Tada pės­tu­te apė­jo dalį sena­mies­čio. Moki­niai pama­tė, kur yra įsi­kū­ru­si Pre­zi­den­tū­ra ir soli­džiau­sia šalies aukš­to­ji mokyk­la – Vil­niaus uni­ver­si­te­tas. Sar­bie­vi­jaus kie­me­ly­je apžiū­rė­jo memo­ria­li­nę len­te­lę ir suži­no­jo, kad šį uni­ver­si­te­tą bai­gė ir Nobe­lio pre­mi­jos lau­re­atas Čes­lo­vas Milo­šas. Tada pasi­dai­rė po šv. Jonų baž­ny­čią, nusiste­bė­jo, kokie įspū­din­gi švies­tu­vai, var­go­nai… Dar smal­su buvo pama­ty­ti, kaip baž­ny­čio­je mon­tuo­ja­ma gar­so ir švie­sų apa­ra­tū­ra (vaka­re čia vyks gru­pės „Sky­lė“ kon­cer­tas). 
O kaip neti­kė­ta buvo pra­kal­bin­ti „Žibin­ti­nin­ko“ skulp­tū­rą! Tele­fo­nu nuske­na­vus čia esan­tį kodą sena­sis žibin­ti­nin­kas žva­liu bal­su papa­sa­ko­jo, kaip jis kadai­se visa­me mies­te įžieb­da­vo švie­są duji­niuo­se žibin­tuo­se…Dar vie­ną muzi­ki­nį akcen­tą keliau­to­jai mėgi­no atras­ti prie Pacų rūmų, kur yra ypa­tin­gas kom­po­zi­to­riaus M. K. Ogin­skio suo­le­lis, gro­jan­tis jo sukur­tą melo­di­ją. Beje, šiuo­se rūmuo­se įsi­kū­ręs ir Len­ki­jos ins­ti­tu­tas Vil­niu­je.
Grįž­tant Pilies gat­ve visi stab­te­lė­jo prie Mari­jos ir Jur­gio Šla­pe­lių namo-muzie­jaus. Čia lie­tu­viš­kos spau­dos drau­di­mo metais buvo įsi­kū­ręs pir­ma­sis lie­tu­viš­kas kny­gy­nas, o ant­ra­ja­me aukš­te sve­čiuo­da­vo­si tapy­to­jas ir kom­po­zi­to­rius M. K. Čiur­lio­nis, kuris čia moky­da­vo­si ir lie­tu­vių kal­bos.
Eida­mi pro Sig­na­ta­rų namus visi pri­si­mi­nė, koks svar­bus Lie­tu­vai doku­men­tas – Nepri­klau­so­my­bės atkū­ri­mo aktas – čia buvo pasi­ra­šy­tas.
Dar dau­giau įspū­džių lau­kė Kated­ros pože­miuo­se ir Kated­ros var­pi­nės bokš­te. Moki­niai smal­sa­vo, kur dabar yra Bar­bo­ros Rad­vi­lai­tės karū­na, ar tik­rai Kated­ros aikš­tę kadai­se užlie­jęs potvy­nis buvo toks dide­lis, kad paki­lęs van­duo pri­ly­go 3 aukš­tų namui… Emi­lis klau­si­mų turė­jo tiek, kad buvo nuste­bu­si net gidė Ali­na. Už išraiš­kin­gą ir labai įdo­mų jos pasa­ko­ji­mą kla­sės auk­lė­to­ja pali­ko padė­ką lan­ky­to­jų kny­go­je, o mer­gai­tės pri­p­ie­šė šir­de­lių.
Mažą spin­du­lė­lį šilu­mos ir jaut­ru­mo gavo ir gat­vė­je išmal­dos pra­šiu­si mote­ris: Uršu­la su Danie­liu jai paau­ko­jo po pini­gė­lį. 
Penk­to­kų pla­nuo­se – jau kita išvy­ka. Juk toks malo­nu­mas iške­lia­vus tuš­čio­mis grįž­ti į mokyk­lą su tiek įspū­džių ir nau­jų žinių!

Eri­ka Straigytė