Diena, pilna įspūdžių

Ket­vir­ta­die­nio pamo­kas šeš­to­kai pra­lei­do ir nau­din­gai, ir kūry­biš­kai. Išvy­ko­je į Tra­kus til­po ir trum­pa eks­kur­si­ja, ir edu­ka­ci­nis užsi­ėmi­mas, ir sma­gi pie­tų per­trau­kė­lė kara­i­mės Ingri­dos kavi­nė­je „Kiu­bė­tė“. Pir­miau­sia moki­niai suži­no­jo, kokia yra šv. Jono Nepa­mu­ko skulp­tū­ros isto­ri­ja ir kaip Čeki­jo­je gimęs Jonas Nepa­mu­kas tapo šven­tuo­ju. Kadai­se už tai, kad jis net kan­ki­na­mas nepri­pa­ži­no kara­liaus vir­še­ny­bės prieš popie­žių ir kad sau­go­jo išpa­žin­ties paslap­tį, čekų kuni­gas pra­ra­do gyvy­bę – buvo suriš­tas ir įmes­tas į upę. Dabar šis šven­ta­sis sau­go ne tik til­tus, glo­bo­ja van­de­nis, bet ir nuo van­dens sti­chi­jos sau­go Tra­kų mies­tą ir jo gyventojus.

Kita isto­ri­ja buvo pasa­ko­ja­ma prie kene­sos – kara­i­mų mal­dos namų. Šeš­to­kai iš savo kla­sės vado­vės pasa­ko­ji­mo suži­no­jo, kaip Tra­kuo­se atsi­dū­rė kara­i­mai, kokia kal­ba jie kal­ba, kuo ypa­tin­gi jų namai ir kokie žino­miau­si jų nacio­na­li­niai patiekalai.

Tra­kų pily­je aplan­kė tas menes, kurio­se eks­po­nuo­ja­mi dir­bi­niai iš dramb­lio kau­lo ir bise­riu siu­vi­nė­ti paveiks­lai, ran­ki­nu­kai ar kito­kie daik­tai. Buvo įdo­mu suži­no­ti, kad anais lai­kais siu­vi­nė­jo ir vyrai.
Tarp jų buvo ir Šve­di­jos kara­liaus sene­lis, kuriam siu­vi­nė­ji­mas buvo geriau­sias hobis. Moki­niai iš bise­rio kūrė apy­ran­kes ir suži­no­jo, kuo svar­būs tokie kruopš­tūs ran­kų darbeliai.

Prieš išvyks­tant namo visi aplan­kė prie Tra­kų esan­čią Ange­lų kal­vą. Čia moki­niai pati­kė­jo savo norus Sėk­mės ange­lui, po to glau­dė ran­kas prie kito – Atjau­tos ange­lo. Vie­no­je išvy­ko­je gra­žiai per­si­py­nė ir pasi­pil­dė kele­to pamo­kų – isto­ri­jos, tiky­bos, geo­gra­fi­jos, dai­lės ir tech­no­lo­gi­jų – žinios.
Ir, aiš­ku, lie­tu­vių kal­bos – nes visą lai­ką kal­bė­ta tik lie­tu­viš­kai, į moky­to­jos klau­si­mus atsa­ky­ta, įspū­džiai pasa­ko­ti irgi lie­tu­vių kalba.